Kuo gali būti naudinga egzistencinė terapija?

Geriau suprasti save ir savo gyvenimą

Vienas iš pagrindinių egzistencinės terapijos tikslų - padėti žmogui aiškiau, realiau ir blaiviau suprasti save ir savo gyvenimą. Egzistencinės terapijos tikslas yra padėti padidinti kliento savęs suvokimą per kalbėjimą, reflektavimą, savęs patyrimą. Skamba labai paprastai, bet drįsiu teigti, jog tai ilgas, vingiuotas ir niekuomet nesibaigiantis procesas.

Joks kitas žmogus apie mus nesužinos ir mūsų nesupras galutinai. Vienok, tai gąsdina ir liūdina. Kita vertus, savaime suteikia daugiau pasitikėjimo savimi, ramybės ir paguodos, kad visi atsakymai jau yra mumyse. Bet kartais patys vieni to padaryti neišgalime. Tuomet prireikia kito žmogaus buvimo, kaip veidrodžio, leidžiančio pamatyti tai, kas slypi mumyse ir aplink mus. Toks ir yra, trumpai tariant, egzistencinio terapeuto darbas.

Terapinių sesijų metu pastebiu, jog dažnai esame linkę pasakoti apie save, ne išgyventi tai, kas vyksta mumyse. To patys nejaučiame ir nepastebime, todėl tik kito žmogaus - psichoterapeuto - buvimas leidžia unikalią erdvę naudoti būtent tokiems tyrinėjimams.

Kaip tai atrodo praktiškai?

Kalbėjimas su egzistenciniu terapeutu padeda geriau suprasti, kaip mąstome, ką jaučiame, kokie mūsų įsitikinimai mums trukdo, kokių vertybių laikomės arba kaip tik - nesilaikome, kokią prasmę suteikiame santykiams, darbams, kokius vidinius prieštaravimus išgyvename, kokie žmonės mus supa ir t.t.

Su terapeuto pagalba galime pastebėti tuos momentus, kai sau prieštaraujame, save apgaudinėjame, nuolaidžiaujame, at(si)kalbinėjame, kai bandome pateisinti kitus ar net patį save. Labai įdomus, bet dažnai tai būna nepatogus procesas.

Užduodamas klausimus, terapeutas padeda žmogui kuo tikroviškiau, realistiškiau pamatyti supančią realybę, geriau ir gryniau suvokti save, savo jausmus. Žmogus turi galimybę naujai pamatyti savo gyvenimo kūrimo ir buvimo būdus ar juos apsunkinančius pasirinkimus.

Ko galima tikėtis ir ko geriau nesitikėti iš terapeuto?

Psichoterapeutas šioje kryptyje yra laikomas kliento gyvenimo kelionės bendrakaleiviu, palydovu, bet ne guru, mokytoju ar ekspertu. Daugelis žmonių į terapiją eina jau žinodami, kad neturėtų tikėtis patarimų, bet slapčia jų tikisi – „juk psichologas ar psichoterapeutas geriau žino, kas su manimi vyksta“. Taip nėra.

Tiesa, kaip specialistai mes turime tikrai daug žinių, kad kuo geriau galėtume suprasti savo klientus. Bet mes nežinome, kas vyksta žmogaus viduje, mintyse ar jausmuose, tą žino tik klientas.

Terapeuto pasidalinimai, kaip mato, jaučia klientą, atspindėjimai (pvz., „šiandien atrodai pavargęs ar nusiminęs“) leidžia klientams labiau save pajausti, išbūti nepatogiuose jausmuose sesijos metu. Dažnai klientai pradeda sesiją atpasakodami savaitės įvykius, bet pirminis tikslas nėra aptarti naujienas. Terapijoje stengiamasi pažinti save, mokytis refleksijos, gebėjimo mąstyti, išjausti, išgyventi, suprasti ir priimti arba susitaikyti su tam tikrais išgyvenimais.

Neretai į terapiją ateina žmonės, kurie tikisi greitosios pagalbos, spartaus pagerėjimo. Tačiau tenka nusivilti, nes jei problemos prasidėjo prieš dvidešimt metų, tikėtis, jog išsispręs per kelias valandas yra nerealistiška. Tad tai užtrunka, ir kartais ilgai. Terapija savaime nėra malonus užsiėmimas. Žinoma, terapeutas mėgina kaip įmanoma labiau palaikyti, išklausyti ir suprasti klientą. Toks procesas skatina augimą, savęs plėtimąsi, gilesnį ir nuoširdesnį susidūrimą su savimi, ir neretai tai būna skausminga. Tai reikalauja pokyčių. Pokyčiai kelia nerimą ir pasipriešinimą. Baugina. Verčia trauktis ar slėptis. Bet jeigu pavyksta išbūti visame tame, rezultatas maloniai džiugina.

Taigi apibendrinant, egzistencinė terapija skatina geresnį, aiškesnį savęs supratimą, savo norų ir poreikių įsivardijimą, nagrinėja santykius su žmonėmis, savo pasaulėžiūrą, įsitikinimus ir t.t.

Moko gyventi dabartimi

Kitos psichoterapinės kryptys pabrėžia, kad daugelis problemų prasideda vaikystėje, todėl daug dėmesio skiriama praeities įvykiams ar santykiams nagrinėti.

Egzistenciniu požiūriu, laikas nėra linijinis (praeities->dabartis->ateitis), o matomas kaip persipynęs tinklas, kuriame šios plotmės egzistuoja dabartyje. Ir tarp šių atkarpų negalime tiesti tiesioginio priežasties-pasekmės ryšio. Laikiškumas laikomas subjektyviai išgyvenama patirtimi. Pavyzdžiui, klientui sesija gali praskrieti per 5 minutes, o terapeutui ji gali trukti kur kas ilgiau, ir tai kaip skrieja / juda / bėga / teka laikas gali būti labai individualu.

Egzistencinė pasaulėžiūra sako, kad mūsų žvilgsnis į praeitį visada yra interpretacinis. Labiau svarbi ta reikšmė, kurią klientas suteikia praeičiai ir kuri veikia dabarties poreikius ar problemų supratimą. Taigi egzistencinėje terapijoje praeitis yra reikšminga tik tiek, kiek ji svarbi konkrečiai problemai spręsti. Dažnai sureikšminame praeitį arba pernelyg paskęstame ateities fantazijose, ir pamirštame, jog gyvename dabar.

Pagrindinis fokusas terapijoje yra telkiamas į dabartį: kaip dabar gyveni? Kokie dabar sunkumai tau kyla? Kas vyksta dabar tavo gyvenime, su kuo negali susitvarkyti pats? Kokios pagalbos tau reikia? Ką norėtum savyje ar savo gyvenime pakeisti? Kokiu žmogumi nori tapti? Kur link judėti? Kas Tau yra svarbu arba apie ką norėtum aptarti per šią valandą, kurią turime šiandien drauge?

Su klientais telkiame dėmesį į sesijos metu kylančius jausmus, bandome juose išbūti, juos suprasti. Tai padeda ir gyvenime neskubėti reaguoti, o sąmoningai duoti sau laiko susivokti, neskubėti, nepermąstyti (neoverthinkinti) apie praeitį ar ateitį. Su klientais kartu svarstome, ką galime daryti dabar su tokiomis galimybėmis ir gebėjimais, kuriuos turime, ir kaip galime juos panaudoti siekdami gyventi ramiai, laimingai, prasmingai.

Tai kas buvo – jau praėjo, tai kas bus – vyksta dabar. Todėl rinkimės aktyviai kurti dabartį.

Realistiškai žvelgti į situacijas

Egzistencinė filosofija moko priimti tam tikras duotybes ir pasitikrinti savo asmeninį santykį su jomis, pvz., laisve, vienatve, mirtimi, beprasmybe ir kt. Egzistencine terapija mėginama praplėsti mūsų suvokimo lauką, o tai padeda plačiau žvelgti į gyvenimą, padidina sąmoningumą ir galimybių matymą, bei žinoma, geresnį jų pasirinkimą.

Štai 10 universalių tiesų, kurias kaupiu ir nuolat pildau savo užrašuose bei mėginu taikyti savo gyvenime, nuolat peržvelgti ir susitikrinti su savimi, kaip aš jaučiuosi apie kiekvieną iš jų.

O kokie jausmai ar mintys kyla tau, kai perskaitai kiekvieną iš jų?

1. Esame iš prigimties laisvi, tačiau mūsų laisvė yra visada ribota.

2. Esame pasmerkti rinktis. Mes galime rinktis iš daugybės galimybių, bet esam atsakingi už kiekvieno pasirinkimo pasekmes ir niekas negarantuoja, jog jis bus geriausias.

3. Gyvenimas neturi iš anksto sukurtos prasmės, todėl patys ją nuolatos kuriame.

4. Negalime pakeisti to, kas su mumis nutiko ar kito žmogaus jausmų, minčių, elgesio. Galime keisti tik savo elgesį, požiūrį į situaciją arba aplinkybes, kuriose dabar esame (žr. nr.1).

5. Gyvenimas neduoda garantijų, tik vieną - jog baigsis.

6. Vienintelis pastovus dalykas yra nepastovumas. Ir tapsmas.

7. Šiaip jau niekas tau neskolingas, kaip ir tu niekam nieko neprivalai aiškinti / duoti. Išmok paprašyti to, ko tau reikia. Ir pasakyti “ne”.

8. Ką galiu pakeisti- keisti. Ko negaliu pakeisti - susitaikyti su tuo.

9. Džiaukis tuo, ką turi, o ne liūdėk dėl to, ko neturi.

10. Dažniausiai nerimaujame ir išgyvename dėl to, kas net neįvyko.

11. Bonus tip: Jeigu nori blogai jaustis- su kuom nors pasilygink.

Ir čia toli gražu ne pabaiga.

Tai yra universalūs iššūkiai, su kuriais susiduriame kaskart kalbėdami apie savo egzistenciją. Dažnai mūsų sunkumų priežastimis tampa iškraipytas santykis su duotybėmis. Kaip rašo garsus amerikiečių psichoterapeutas I. Yalomas: mūsų mintis, emocijas ar elgesį sukuria viduje konfliktuojančios jėgos, kurios atsiranda dėl mūsų susidūrimo su egzistencinėmis duotybėmis arba taip vadinamais „ribiniais rūpesčiais“ (mirtimi, vienatve, gyvenimo prasme, laisve ir kt.).

Egzistencinė terapija padeda klientui priimti realybę tokią, kokia ji yra. Ji nepanaikina gyvenimo kuriamo skausmo, bet padeda jį išgyventi.

Todėl su klientais per kiekvieną susitikimą stengiuosi priartėti kuo arčiau realybės. Su vienu žmogumi tai gali būti kalbėjimasis apie nerealistinius lūkesčius savo tėvams ar antrai pusei, kai daugelį metų piktinasi slapčia tikėdamasis pakeisti artimojo reakcijas (ir tikslas terapijoje tampa priimti bei giliai įsisąmoninti, jog galime keistis tik patys arba keisti tik savo požiūrį į situacijas). Kitam tai gali būti sunkumas priimti mirtį, kaip neišvengiamą duotybę. Trečiam, vienatvė kelia baisią neviltį ir bejėgiškumą, ir žmogus desperatiškai siekia ryšio su kitais. Mūsų kiekvieno santykis su duotybėmis yra unikalus, tad ir to sukeliama kančia yra savita, subjektyvi ir tik tam žmogui kažkuom prasminga.

Egzistencinė terapija, nors gali atrodyti filosofiška ar sudėtinga, iš tiesų yra labai realistiška ir konkreti. Siekiame padėti žmogui pamatyti jo gyvenime slypinčias galimybes ir jų ribas, pavyzdžiui, išsilaisvinti nuo savo paties susikurtų proto pinklių ir padėti jaustis laisvesniu žmogumi nei manė galįs, tačiau suvokiant, kad mūsų laisvė visuomet yra situacinė. Ar gi ne nuostabi egzistencinės terapijos misija – patirti, jog esame laisvi savo apribojimuose?!

Augina savivertę

Į psichologą ar psichoterapeutą kreipiamės dėl įvairiausių emocinių sunkumų, pvz., kai esame pasimetę, sutrikę, nusiminę, nepasitikime savo jausmais ar nuomone, negalime kitam žmogui pasakyti kaip iš tikrųjų jaučiamės, ar tampame pernelyg atsakingi už kitų jausmus. Dažnai esame linkę save nuvertinti, sau sakyti, kad kažko negalime, kai iš tiesų, tai tik mūsų pačių savęs apribojimai, slypintys galvoje. Tiesa, gana įtaigūs.

Terapijos dėka galime mokytis prisiimti realią asmeninę atsakomybę ir garsiai sakyti, kaip iš tikro jaučiamės ir kokios atsakomybės yra mūsų, o kurios – jau nebe.

Egzistencinės terapijos metu mokomės toleruoti nepatogias būsenas, neapibrėžtumą, sunkius jausmus, vidinius ir išorinius konfliktus, prieštaravimus ir kitas nemalonias būsenas, kurių dažnam kasdienybėje paprasčiausiai norisi išvengti.

Buvimas terapijoje netiesiogiai mus stiprina, skatina priimti sąmoningesnius, savivertę ir savigarbą atitinkančius, prasmingus sprendimus. Skatina mąstyti pozityviai, bet ne naiviai. Jaučiamės tvirtesni kitą sykį pasakydami savo vadovui: „apgailestauju, tačiau šios užduoties aš nesiimsiu“.

Juk tikrai dažnas iš mūsų matome save ir pasaulį ribotai, siaurai, o pasirodo, pažvelgus į kitą upės pusę, pasimato visas tuzinas galimybių, kurių anksčiau nematėme. Tuo mane ir žavi ši psichoterapinė kryptis, kurioje visuomet yra vietos nuostabai ir naujiems žvilgsniams.

Treniruoja atsakomybę už save

Kaip egzistencinės krypties šalininkė tikiu ir pati patyriau, jog pats kalbėjimas, jeigu tikslingas, yra savaime keičiantis. Bet kalbėjimas apie problemas pačių problemų neišsprendžia. Problemas sprendžia aktyvūs veiksmai, kurių imamės, išmokę ir supratę savo pamokas.

Egzistencinis terapeutas laikosi taip vadinamos ne-žinančiojo laikysenos, tai reiškia, atsisako vietoje žmogaus imtis spręsti už jį, kas jam geriausia, tinkamiausia ar kaip „turėtų elgtis“ konkrečioje situacijoje. Aš taip pat laikausi nuostatos, kad tikrai nežinau kaip mano klientui geriau gyventi ar kokį sprendimą priimti. Egzistencinėje terapijoje apskritai atsisakoma tokios žinojimo pozicijos, vengiama teorinių paaiškinimų, schemų, problemos sprendimo algoritmų, nedalinami patarimai.

Pakartosiu šią mintį užtvirtinimui: Psichoterapeutas nesiima atsakomybės už kliento gyvenimą. Mes skatiname klientus atidžiau pasižiūrėti į save, o ką jie su tuo darys – tai yra paties žmogaus sprendimas ir reikalas.

Tai anaiptol nereiškia, jog specialistas yra neišmanantis, neapsiskaitęs. Anaiptol, stengiamasi kaupti kuo daugiau žinių, kad kuo geriau galėtume suprasti klientą. Tačiau mes priimame tai, kad niekada negalėsime pilnai paaiškinti, kas vyksta su klientu. Savo ribotumo įsisąmoninimas yra dar viena iš svarbių dovanų, kurias suteikia ši terapijos kryptis.

Egzistencinė terapija yra orientuota į išgyventą patirtį. Gyvenime juk geriausiai mokomės per patirtis. Neužtenka vien kalbėtis apie sunkumus per sesiją su terapeutu. Todėl egzistencinė terapija orientuojasi į kliento pokyčius ir skatina klientą imtis atsakomybės už juos. Pokytį garantuoja kliento pasiryžimas keisti savo įpročius ir mąstymą, priimti sau svarbius sprendimus tarp susitikimų.

Jeigu klientas mano, kad jam terapija nepadeda, tačiau aptarus, matome, jog klientas nieko savo gyvenime nekeičia, tai nereiškia, kad terapija nepadeda – tai gali reikšti, kad žmogus nesiima jokių veiksmų, reikalingų tam, kad įvyktų pokyčiai, kurių jis taip nori.

Mano kaip psichoterapeutės užduotis yra padėti žmogui suprasti, kas darosi su jo jausmais, mintimis, pamėginti drauge įvardinti psichologines problemas, atpažinti vidinius konfliktus ir prieštaravimus, kartu su klientu ieškoti sprendimo būdų, kas padėtų realiau ir blaiviau matyti savo situaciją. Tik, kai žmogus turi aiškesnį ir realistiškesnį vaizdą – tik tuomet jis gali imtis atitinkamų veiksmų keisti arba nekeisti savo gyvenimo kryptį. Bet kokiu atveju, tai visuomet lieka kliento atsakomybė ir pasirinkimas.

Sesijos dažnai inspiruoja, įžiebia ugnį pokyčiams vykti. Bet labiausiai augina ir stiprina pačios patirtys ir realus jų pritaikymas gyvenimo situacijose. Džiaugiuosi, jeigu terapinė valanda būna kupina įžvalgų ir savaime giliai transformuojanti, kuomet klientas išeina patenkintas savimi ar mūsų procesu. Tačiau terapijoje vyksta nematomas darbas, kurio rezultatai yra realūs pokyčiai kliento gyvenime.

Taigi, kaip manai, kuo būtent Tau galėtų būti naudinga egzistencinė terapija? Būtų įdomu išgirsti.

Ačiū, kad skaitei ir linkiu Tau ieškoti prasmingo kelio į save ten, kur bebūtum,

Justina

Klientai retkarčiais gūžteli pečiais terapinių susitikimų metu: „lankausi pas tave, bet nelabai suprantu, kaip tai man gali padėti?“ Puikus klausimas, į kurį nėra vienareikšmio atsakymo.

Nusprendžiau, jog šis pirmasis mano tinklaraščio įrašas bus mėginimas pasidalinti savo asmeniniu požiūriu ir atsakyti į šiuos nuogąstavimus jau esamiems klientams, ir taip pat - naujiems ar potencialiems klientams, kurie pirmąkart girdi apie šią kryptį ir galbūt svarsto pradėti egzistencinę psichoterapiją.